Ne vienas iš mūsų mėgstame atidėlioti: dieta – nuo pirmadienio, taupysiu – po algos, sportuosiu – nuo kito mėnesio ir panašiai. Deja, kartais atidėliojami sprendimai laukiant geresnio, palankesnio rytojaus atsisuka prieš mus – sutrinka sveikata, kuria pavėlavome pasirūpinti, ištinka finansinės problemos, nes laiku nesudėjome reikiamų saugiklių. Kaip to išvengti?
Atidėliojimas kainuoja
Gyvybės draudimo ir pensijų kaupimo bendrovės „Allianz Lietuva“ vyriausioji patarėja-ekspertė Renata Urvakienė sako, jog klientų istorijos puikiai iliustruoja, kokia yra atidėliojimo kaina.
Turiu ne vieną klientą, kuris gyvybės draudimo sutarties pasirašyti atėjo dėl to, kad artimoje aplinkoje buvo netekčių ar sunkių ligų, ir žmonės neturėjo finansinių saugiklių. Yra tokių, kurie sako, jog serga retai, sveikai gyvena, tad kritinių ligų apsauga – neaktuali. Po kurio laiko paskambina išgirdę sunkios ligos diagnozę ir belieka tik apgailestauti, kad tąsyk numojo ranka, paliko likimui“, – atvirauja R. Urvakienė.
Ekspertė priduria, jog finansinių saugiklių atidėliojimas neretai žmogui kainuoja daugiau, nei pats finansinis saugiklis.
„Praktika rodo, jog tie, kurie suserga sunkiomis ligomis, patiria traumas ar ištinka kitos nelaimės, „sumoka“ dvigubą kainą: apgailestavimą, jog laiku nepasirūpino finansiškai stabilesne ateitimi; finansinių sunkumų patiria visa šeima – juk kainuoja ir nedarbingumas, ir reabilitacijos, o kur dar pati kova su liga ar kita nelaime“, – sako ekspertė.
Nutarė nelaukti rytojaus
Vis dėlto, pasak R. Urvakienės, visuomenė sąmoningėja ir yra vis labiau linkusi finansinius saugiklius numatyti ir susidėti šiandien, kad rytojus būtų kur kas ramesnis.
„Štai prieš kurį laiką gavau žinią, jog mūsų klientei, kuriai vos per keturiasdešimt, diagnozuotas krūties vėžys. Ji irgi gyveno sveikai, irgi sportavo, bet sveikas gyvenimo būdas nėra garantija nuo visų ligų. Tą suprasdama klientė dar prieš gerą dešimtmetį sudarė gyvybės draudimo sutartį ir dėl šventos ramybės įtraukė apsaugą nuo kritinių ligų. Diagnozavus krūties vėžį jai buvo paskirta daugiau nei 22 tūkst. eurų išmoka“, – prisimena R. Urvakienė.
Pasak ekspertės, tai pats geriausias pavyzdys, kaip laiku sudėti finansiniai saugikliai prireikus suveikia ir amortizuoja sunkioje situacijoje.
„Klientė paskambino dar iš ligoninės, dėkodama už jai skirtą išmoką, ir pasidalijo, jog ligoninėje sutiktos moterys pasakojo, kaip vėžio gydymas jas sekina, atima visas jėgas, joms silpna, pykina. Jos negali dirbti, nes tam nėra fiziškai jėgų, bet negali sau leisti ir nedirbti, nes nebus iš ko gyventi. Užburtas ratas, tiesa?
O mano klientė turėjo galimybę išmoką skirti pažangesniam gydymui, nepergyventi dėl darbo, nes išmokos pakako ir pragyvenimo reikmėms padengti. Jaučiate skirtumą – ką reiškia turėti finansinius saugiklius ir ką reiškią jų neturėti“, – pamąstyti kviečia finansų ekspertė.
Mokytis iš svetimų klaidų
„Aš dažnai klientams kartoju kažkur išgirstą mintį, jog protingi mokosi iš savo klaidų, o gudrūs – iš svetimų. Gyvenimas keičiasi, nestovi vietoje, keičiasi mūsų prioritetai, norai, svajonės. Viena nesikeičia – visi mes mėgstame turėti finansiškai tvirtą užnugarį, žinojimą, jog turime planą A, B ar C. Gyvybės draudimas vienas iš tokių saugiklių, jei žmogus susirgtų, patirtų nelaimę, traumą“, – akcentuoja R. Urvakienė.
Pasak finansų ekspertės, nemokamas gydymas tapęs beveik mitologija, mat norint patekti pas gydytojus, tenka arba laukti eilėse ne vieną mėnesį, arba mokėti pinigus ir rinktis privačią mediciną. Juk sveikata – brangiausias turtas.
„Šiais laikais net sirgti yra prabanga, nes viskas kainuoja, tiek konsultacijos, tiek gydymas, tiek nedarbingumas, dėl to gyvybės draudimas draudimas yra būtinybė, kad liga ar nelaimė netaptų finansiškai nepakeliama. Pagaliau žmonės vis geriau tą supranta ir įvertina, o tai rodo, jog su kiekviena diena visuomenė tampa finansiškai raštingesnė“, – tikina R. Urvakienė.