„Šiais infliacijų, krizių ir įvairių mokestinių reformų laikas finansinis raštingumas yra ne privilegija, o būtinybė“, – sako bendrovės „Allianz Lietuva gyvybės draudimas“ Pardavimų plėtros ir mokymų skyriaus vadovė Inga Žemlauskaitė. Tačiau įvairūs tarptautiniai tyrimai rodo, kad lietuviai finansinio raštingumo srityje dar ne pirmūnai, kai kalba pasisuka apie asmeninių finansų tvarkymą. Dėl šios priežasties draudimo bendrovė kartu su SMK Aukštąja mokykla inicijavo projektą „Allianz pardavimų akademija“, kuriame jaunimas buvo supažindintas su įvairiais kasdieniais iššūkiais finansų planavimo, valdymo, taupymo ir investavimo srityse.
Finansų planavimo įgūdžiai - šių laikų būtinybė
Prieš pradedant kalbėti apie finansinio raštingumo ugdymo galimybes, I. Žemlauskaitės teigimu, pirmiausia vertėtų geriau suprasti, kokia tai sąvoka bei kokias problemas ji sprendžia. „Finansinį raštingumą galima apibrėžti kaip rinkinį įgūdžių, skirtų valdyti ir tinkamai panaudoti asmeninius finansus. Tačiau asmeniniai finansai yra ne apie tai, kaip praturtėti, o kaip tapti finansiškai nepriklausomu. Tai reiškia, kad sumaniai valdant savo pinigus, tampama žmogumi, kuriam nerūpi, kiek pabrango elektra, ar atlyginimas bus pervestas šiandien ar rytoj. Finansiškai nepriklausomas ir laisvas žmogus visada turi pinigų, žino kur, kiek ir kam jų išleido“, – teigia specialistė.
Nors pasaulio ekonomikos forumas finansinį raštingumą priskiria prie bazinių raštingumo gebėjimų, tokių kaip skaitymas ir rašymas, 2023 m. Lietuvos bankų asociacijos inicijuotas tyrimas parodė, kad Lietuvoje finansinis raštingumo indeksas siekia 45 balus iš 100 galimų – vidutinis lygis.
„Finansiškai raštingiausiomis šalimis Europos Sąjungoje yra laikomos Norvegija, Švedija, Danija. Šiose šalyse finansiškai raštingų gyventojų dalis yra ne mažesnė kaip 71 proc., tuo metu Lietuvoje procentas svyruoja tarp 31–40 proc. Teorinės Lietuvos žmonių žinios apie finansų valdymą nėra labai blogos, bet praktikoje naudojamos retai. Dėl to žmonės praranda galimybę „įdarbinti“ savo pinigus ir efektyviau kaupti ateičiai“, – aiškina I. Žemlauskaitė.
Kaip ugdyti finansinį raštingumą?
Finansinio raštingumo ugdymas, kaip aiškina pašnekovė, turėtų prasidėti nuo esamos finansinės situacijos įsivertinimo – turimo turto, gaunamų pajamų ir išlaidų revizijos.
„Žinodamas, kokias pajamas ir iš kokių šaltinių gauna, kokius finansinius įsipareigojimus turi ir kur tiksliai išleidžia pinigus, žmogus gali pradėti dėliotis savo asmeninių finansų planą, kuriame tiesiog privalo atsirasti vietos ir taupymui. Jei jos neatsiranda arba dar blogiau – jei būtinosios išlaidos viršija pajamas, vadinasi, kažkur yra padaryta klaidų, t. y. pervertintos finansinės galimybės, įsigyjami daiktai ar paslaugos, kurių žmogus sau leisti negali. Taupymo specialistai per mėnesį rekomenduoja atsidėti bent 10 proc. gaunamų pajamų“, – pasakoja „Allianz Lietuva“ atstovė.
Iš pradžių, kaip aiškina I. Žemlauskaitė, iš taupymui skirtų lėšų sukaupiame būtinąjį rezervą, skirtą nenumatytoms situacijoms: sugedus automobiliui, netekus darbo, sunkios ligos atveju ir t. t. „Kitaip tariant, tai yra finansinis saugumas – būsena, kai mes žinome, kad ištikus nenumatytoms finansinėms išlaidoms, mums neteks eiti skolintis pinigų iš draugų, imti greitąjį kreditą ar išparduoti turtą. Šalia būtinojo rezervo užtikrinti finansinį saugumą gali ir įvairūs draudimai: materialinio turto, gyvybės ir panašiai“, – pasakoja specialistė. Tačiau taupyti – pinigus tiesiog laikant banko sąskaitoje, kaip teigia pašnekovė, nėra pati geriausia idėja, mat niekur neįdarbinti pinigai ne tik, kad neatneša papildomos naudos, bet ir infliacijos akivaizdoje nuvertėja. Ir šioje vietoje atsiranda jau sudėtingesnė finansinio raštingumo dalis – investavimas. „Kai jau turime sukaupę reikiamą rezervą, kai žinome, kad nutikus kažkokiam nenumatytam įvykiui, esame finansiškai apsisaugoję, laikas pagalvoti ir apie investavimą. Užsienyje žmonės gana aktyviai investuoja į akcijas, obligacijas, pensijų fondus ar gyvybės draudimą, tačiau Lietuvoje į investavimą vis dar žiūrima kiek nepatikliai. Ir čia vėl viskas atsiremia į finansinio raštingumo trūkumą. Žinoma, investavimas kartais pasižymi didelėmis rizikomis, tačiau kuo žmogus turi daugiau žinių šioje srityje, tuo jo sprendimai yra geresni ir labiau užtikrinti“, – teigia I. Žemlauskaitė.
Projektas, sulaukęs didelio susidomėjimo
Įvairiomis iniciatyvomis visuomenės finansiniu raštingumu „Allianz Lietuva“ rūpinasi nuo pat įmonės veiklos pradžios, o šiais metais draudimo bendrovė kartu su SMK Aukštąja mokykla įgyvendino projektą „Allianz pardavimų akademija“, kurio tikslas buvo ne tik šviesti jaunąją kartą apie finansinio raštingumo svarbą, bet ir pristatyti bendrovės veiklą, atrasti naujų talentų, norinčių ir galinčių dirbti finansų srityje, norinčių prisijungti prie „Allianz Lietuva“ finansų konsultantų gretų.
„Kadangi mūsų visuomenės finansinis raštingumas vis dar nėra aukštas, kaip atsakingas verslas turime imtis iniciatyvos, o jaunimas yra būtent tas segmentas, kuriam žinios apie asmeninius finansus ir jų valdymą yra ypač aktualios.
Nuo vasario iki gegužės vykusių gyvų paskaitų metu didelę patirtį sukaupę mūsų įmonės specialistai pasakojo studentams apie mokesčius, investavimą, karjeros galimybes, bendravimą su klientais. Paskaitos sulaukė labai didelio susidomėjimo – visų pranešimų atėjo pasiklausyti pilnos auditorijos“, – pasakoja I. Žemlauskaitė.
Patys studentai, kaip teigia pašnekovė, paskaitose atrodė labai smalsūs ir motyvuoti sužinoti daugiau apie tai, kaip elgtis su savo finansais, pasirūpinti saugesne ateitimi, kaip pasirinkti sau tinkamas finansines priemones, kaip „parduoti“ save, kaip bendrauti su skirtingų tipų žmonėmis ir t. t.
„Studentai yra labai smalsūs, itin domisi šia tema ir nori sužinoti kuo daugiau. Patys sako, kad finansinio raštingumo žinių jiems dar trūksta. Kaip labiausiai studentams patikusią paskaitą, dėl kurios, beje, daugiausiai abejojome, galėčiau išskirti pajamų apmokestinimą, taip pat dalyvius labai sudomino investavimo tema. Galime pasidžiaugti ir dėl to, jog paskaitos buvo itin interaktyvios, daug diskutavome, darėme apklausas – remdamiesi realia studentų situaciją, sudėliodavome akcentus.
Pranešimus išklausę studentai gavo „Allianz pardavimų akademijos“ pažymėjimus“, – pasakoja „Allianz Lietuva“ Pardavimų plėtros ir mokymų skyriaus vadovė. Įvykusį projektą I. Žemlauskaitė vertina kaip išties pasiteisinusį, todėl rudenį draudimo bendrovė žada plėsti šią iniciatyvą – įtraukti ir kitas Lietuvos aukštąsias mokyklas.
„Matome, kad paskaitos studentams buvo išties vertingos, gavome daug grįžtamojo ryšio. Vieni džiaugėsi sulaukę naudingų patarimų, kaip reguliuoti ir paskirstyti savo finansus, kiti pradėjo rimčiau žiūrėti į pensijų kaupimą, dar kitus mūsų paskaitos paskatino pradėti domėtis investicijomis. Todėl jau dabar bendraujame su kitomis aukštosiomis mokyklomis ir ruošiamės plėsti projektą“, – teigia pašnekovė. „Allianz Lietuva“
Pardavimų plėtros ir mokymų skyriaus vadovės pasiteiravus, kuo tokia verslo ir mokslo bendradarbystė yra naudinga abiem pusėms, specialistės teigimu, visa praktika, gerųjų pavyzdžių ir patirčių sklaida atsiremia į žmogų.
„Mes investuojame į visuomenę, t. y. žmones, su kuriais mums vėliau gali tekti dirbti, kurie galbūt bus mūsų klientai, darbuotojai, vadovai. Mes esame suinteresuoti auginti finansiškai raštingą, kritiškai mąstančią ir pagal tikslingą informaciją sprendimus priimančią visuomenę. O švietimo įstaigoms, be įprastų akademinių veiklų, yra svarbu pasiūlyti studentams kažką papildomo ir tuo pačiu naudingo jų ateičiai, gyvenimui ir karjerai. Abiem atvejais yra ugdomas atsakingas, informuotas ir savo ateitimi besirūpinantis pilietis“, – teigia I. Žemlauskaitė.